Ar aukštasis išsilavinimas garantuoja darbo vieta?

Pasak abiturientų tėvų, aukštasis mokslas ir studijos universitete arba kolegijoje turėtų būti kiekvieno mokykloje besimokančio vaiko siekiamybė ir tikslas. Vidurinių mokyklų bei gimnazijų abiturientai yra skatinami gerai mokytis, išlaikyti egzaminus bei tinkamai ir pagal tariamas perspektyvas pasirinkti studijų kryptį ir įstoti į aukštąją mokyklą.

Jaunimas prieš stojant į aukštasias mokyklas, pasak specialistų, turėtų detaliai išnagrinėti kas yra perspektyvu ir gali būti naudinga ateityje, kitaip tariant – kokios yra ateities specialybės. Toks požiūris vyrauja didžiojoje Lietuvos dalyje, abiturientai bijo rinktis tai kas jiem patinka ar kelia malonumą bei nepasitiki savo sprendimu. Jie yra spaudžiami pašalinių nuomonių iš aplinkos ir net patys to nesuprasdami pasirenka visiškai nieko bendro su jų pomėgiais nesusijusias studijas.

Kodėl nereikia skubėti stoti į universitetą?

Įgijus vidurinį išsilavinimą ne visada yra teisinga tais pačiais metais stoti į aukštąją mokyklą. Puiki praktika vyrauja daugumoje vakarų europos šalių bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Abiturientai neskuba stoti į aukštąsias mokyklas, o pirmiausiai susikoncentruoja į savo turimas žinias, norus, pomėgius bei vyraujaunčius poreikius rinkoje. Internete yra paplitę nemažai straipsnių ir patarimų, kad turtingiausi pasaulio žmonės nėra baigę aukštojo mokslo, nes savo laiką skyrė verslo vystumui. Idėja logiška ir suprantama, bet taip atsitinka, tikriausiai, tik 1 žmogui iš milijono. Nepaisant to, tai nėra blogas patarimas – jokiu būdu. Aukštasis išsilavinimas tikrai negarantuoja darbo vietos, o kodėl nepamėginus įvertinti aplinką, sujungti savo pomėgius su rinkos poreikiais ir sugeneruoti realią verslo ideją? Verslo idėjos ir jų plėtojimas yra puiki proga pradėti mokytis ir be universiteto pagalbos. Pirmieji metai gali būti sunkūs ir nesėkmingi, tačiau net jeigu ir bankrutuosite, tai nebus nieko blogo, kadangi jau būsite pamėginę, suradę kryptį bei įvertinsite savo žinias šioje srityje ir galėsite pradėti gilinti jas aukštojoje mokykloje. Mokslas tampa itin naudingas žmogui tada, kuo met jis yra sujungiamas su realiais įvykiais ir patirtimi. Nesekmės arba sėkmė skatina jus tobulėti, kad pasiektumėte geresnį rezultatą, o aukštoji mokykla gali suteikti jums papildomai reikalingų žingsnių tai įgyvendinti.

Diplomo svarba Lietuvoje

Pastebima liūdna tendencija, kad aukštojo mokslo diplomas vis daugiau ir daugiau tampa darbdavių filtravimo įrankiu darbo atrankuose. Bakalauro laipsnis negarantuoja nieko, kartais nėra net svarbu kokios šakos tas laipsnis yra, išskyrus mediciną ir panašias mokslo atšakas. Atkreipkite dėmesį kiek jaunimo su bakalauro laipsnio diplopmais dirba visiškai nieko bendro su jų specialybe neturintį darbą. Darbdaviai taip pat per daug nežiūri kokią specialybę jūs baigėte, svarbu išsilavinimas. Būtent dėl šios priežasties itin svarbu suprasti ko jūs siekiate ir ar tikrai norite tobulėti šioje srityje kaip specialistas. Jeigu atsakymas teigimas – tuomet studijuokite, tačiau jeigu dar nesate apsisprendęs, nebijoke bent vienus metus paieškoti savęs, patikėkite, nieko per daug neprarasite.

Mokytojai teigia, kad studentai pabaigę universitetus iš naujo stoja į profesines mokyklas ar kolegijas. Dėja, bet tai yra dalis tiesos, o taip atsitinka kadangi žmogus nebuvo tvitai apsisprendęs dėl pasirinktų studijų. Nestokite į aukštąsias mokyklas tik dėl to,  kad įgytį diplomą – suspėsite visada. Jeigu nežinote ko norite iš studijų – padirbėkite metus, pakeliaukite arba pamėginkite įkurti verslą.

Categories: Aukštasis mokslas