Ar aukštasis išsilavinimas garantuoja darbo vieta?

Pasak abiturientų tėvų, aukštasis mokslas ir studijos universitete arba kolegijoje turėtų būti kiekvieno mokykloje besimokančio vaiko siekiamybė ir tikslas. Vidurinių mokyklų bei gimnazijų abiturientai yra skatinami gerai mokytis, išlaikyti egzaminus bei tinkamai ir pagal tariamas perspektyvas pasirinkti studijų kryptį ir įstoti į aukštąją mokyklą.

Jaunimas prieš stojant į aukštasias mokyklas, pasak specialistų, turėtų detaliai išnagrinėti kas yra perspektyvu ir gali būti naudinga ateityje, kitaip tariant – kokios yra ateities specialybės. Toks požiūris vyrauja didžiojoje Lietuvos dalyje, abiturientai bijo rinktis tai kas jiem patinka ar kelia malonumą bei nepasitiki savo sprendimu. Jie yra spaudžiami pašalinių nuomonių iš aplinkos ir net patys to nesuprasdami pasirenka visiškai nieko bendro su jų pomėgiais nesusijusias studijas.

Kodėl nereikia skubėti stoti į universitetą?

Įgijus vidurinį išsilavinimą ne visada yra teisinga tais pačiais metais stoti į aukštąją mokyklą. Puiki praktika vyrauja daugumoje vakarų europos šalių bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Abiturientai neskuba stoti į aukštąsias mokyklas, o pirmiausiai susikoncentruoja į savo turimas žinias, norus, pomėgius bei vyraujaunčius poreikius rinkoje. Internete yra paplitę nemažai straipsnių ir patarimų, kad turtingiausi pasaulio žmonės nėra baigę aukštojo mokslo, nes savo laiką skyrė verslo vystumui. Idėja logiška ir suprantama, bet taip atsitinka, tikriausiai, tik 1 žmogui iš milijono. Nepaisant to, tai nėra blogas patarimas – jokiu būdu. Aukštasis išsilavinimas tikrai negarantuoja darbo vietos, o kodėl nepamėginus įvertinti aplinką, sujungti savo pomėgius su rinkos poreikiais ir sugeneruoti realią verslo ideją? Verslo idėjos ir jų plėtojimas yra puiki proga pradėti mokytis ir be universiteto pagalbos. Pirmieji metai gali būti sunkūs ir nesėkmingi, tačiau net jeigu ir bankrutuosite, tai nebus nieko blogo, kadangi jau būsite pamėginę, suradę kryptį bei įvertinsite savo žinias šioje srityje ir galėsite pradėti gilinti jas aukštojoje mokykloje. Mokslas tampa itin naudingas žmogui tada, kuo met jis yra sujungiamas su realiais įvykiais ir patirtimi. Nesekmės arba sėkmė skatina jus tobulėti, kad pasiektumėte geresnį rezultatą, o aukštoji mokykla gali suteikti jums papildomai reikalingų žingsnių tai įgyvendinti.

Diplomo svarba Lietuvoje

Pastebima liūdna tendencija, kad aukštojo mokslo diplomas vis daugiau ir daugiau tampa darbdavių filtravimo įrankiu darbo atrankuose. Bakalauro laipsnis negarantuoja nieko, kartais nėra net svarbu kokios šakos tas laipsnis yra, išskyrus mediciną ir panašias mokslo atšakas. Atkreipkite dėmesį kiek jaunimo su bakalauro laipsnio diplopmais dirba visiškai nieko bendro su jų specialybe neturintį darbą. Darbdaviai taip pat per daug nežiūri kokią specialybę jūs baigėte, svarbu išsilavinimas. Būtent dėl šios priežasties itin svarbu suprasti ko jūs siekiate ir ar tikrai norite tobulėti šioje srityje kaip specialistas. Jeigu atsakymas teigimas – tuomet studijuokite, tačiau jeigu dar nesate apsisprendęs, nebijoke bent vienus metus paieškoti savęs, patikėkite, nieko per daug neprarasite.

Mokytojai teigia, kad studentai pabaigę universitetus iš naujo stoja į profesines mokyklas ar kolegijas. Dėja, bet tai yra dalis tiesos, o taip atsitinka kadangi žmogus nebuvo tvitai apsisprendęs dėl pasirinktų studijų. Nestokite į aukštąsias mokyklas tik dėl to,  kad įgytį diplomą – suspėsite visada. Jeigu nežinote ko norite iš studijų – padirbėkite metus, pakeliaukite arba pamėginkite įkurti verslą.

Categories: Aukštasis mokslas

Profesinių mokyklų nauda bei kuriami mitai

profesinių mokyklų nauda

Pastaruosius 5 metus Lietuvoje vyrauja tendencija, kad kiekvienas moksleivis, po vidurinės mokyklos baigimo turėtų stoti į aukštąją mokyklą – universitetą arba kolegiją. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo logiška ir suprantama, tačiau dauguma stojančių į aukštąsias mokyklas nėra tikri dėl savo ateities ir specialybės kurią norėtų įgyti. Kiti dalis moksleivių niekada neprijautė mokslui ir į aukštąsias mokyklas jiems įstoti yra itin sunku, todėl gaila, kad toks jaunimas tiesiog savo dienas leidžia beprasmiškai.

Visi pamiršta, kad Lietuvoje egzistuoja ir profesiniai mokymų centrai – mokyklos. Šie centrai paruošia žmones ir įveda juos tiesiogiai į darbo rinką. Profesinėse mokyklose galima išmokti ir įgyti įvairaus stiliaus specialybes, pradedant nuo elektriko, suvirintojo bei baigiant ta pačia pamėgta vadybos mokslo specializacija.

Rinkoje pastebima profesinių mokyklų nauda

Pradėkime nuo to, kad profesinės mokyklos paruošia vienus iš labiausiai darbo rinkoje paklausių specialistų tiek Lietuvoje tiek ir užsienyje. Pasaulyje yra atlikta gan nemažai tyrimų, kad žmonės kurie turi statybininkų, kirpėjų, dizainerių, šaltkalvių, mechanikų profesijas uždirba apie 20 procentų daugiau nei vidutinė alga šalyje. Studentas baigęs profesinę mokyklą, dažniausiai susiranda darbo vietą greičiau nei tas pats studentas baigęs mokslus universitete. Taip yra, nes vis daugiau ir daugiau įmonių ieško darbuotojų, kurie atliktų tam tikrų ir specifinių žinių reikalaujantį darbą.

Kitas profesinių mokyklų privalumas yra tas, kad žmogus pabaigęs jam patinkančią specialybę, daugumoje atvejų darbo galės ieškoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Būtent šiuo metu Lietuvoje ir yra tokia situacija, kad vis daugiau ir daugiau jaunų žmonių baigęs mokslus profesinėje mokykloje palieka Lietuvą ir išvyksta į užsienio šalis, kur atlyginimas yra beveik 4 kartus didesnis.

Svarbu paminėti ir tai, kad profesinės mokyklos yra išskirtinės tuo, kad jos neturi išskyrusios papildomų ir griežtų reikalavimų moksleiviams. Norintiems mokytis čia užtenka pabaigti 10 klasių mokykloje ir jus priims bet kuri profesinė mokykla. Tai yra itin gera praktika tiems, kuriems nesiseka vidurinėje mokykloje ir žmogus nori įgyti specialybę ir pradėti uždirbti pirmąsias pajamas. Negana to, baigus profesinę mokyklą jūs lygiai taip pat galite stotį į kolegiją ar universitetą, jeigu tam yra poreikis, o papildomai dar šių mokyklų moksleiviams yra pridedamas 1 balas stojant į universitetą, 2 balai į Kolegiją.

Kuriami mitai apie profesines mokyklas

Lietuvoje vis dar populiaru galvoti, kad profesinės mokyklos yra žemiausia mokymosi įstaiga ir ten mokosi tik tokie žmonės, kurie yra kvaili ir gyvenime nieko nepasieks. Būtent tokios kalbos vis dar gąsdina jaunimą baigti mokslus šiuose mokymo įstaigose. Šitokios apkalbos ir skleidžiama informacija jaunuolius net skatina nuslėpti informaciją, kad jie mokosi profesinėje mokykloje.

Yra daugybė gandų, kad profesinėse mokyklose mokosi teisti, pavojingi ir agresyvus asmenys, kurių nepriima jokia kita mokslo įstaiga. Šie gandai kyla, nes profesinės mokyklos vis dar neturi autoriteto tarp žmonių ir aukštųjų mokyklų.

Tačiau žmonės keičiasi ir nuomones apie šias profesines mokyklas taip pat. Profesinių mokyklų reitingai kyla atsižvelgiant į darbo rinką, darbuotojų pasiūla bei vidutiniškai uždirbamas algas. Tokie pokyčiai inicijuoja didesnę konkurenciją universitetams bei žmonių pagarbą.

Tad, jeigu skaitote šį straipsnį ir galvojate apie mokslą profesinėje mokykloje, bet nerimavote ir abejojote ir šiol, vertėtų detaliau panagrinėti profesinių mokyklų siūlomas programas bei įvertinti savo norus, mėgstamą specialybę ir pagalvoti apie studijas profesinėje mokykloje.

Categories: Profesinės mokyklos