This is second homepage widget area. To customize it, please navigate to Admin Panel -> Appearance -> Widgets and add widgets to Homepage Column #2.
This is third homepage widget area. To customize it, please navigate to Admin Panel -> Appearance -> Widgets and add widgets to Homepage Column #3.

Kaip prasidėjo Lego terapija? Ką ji duoda?

Lego terapija

Tai buvo užimtas penktadienio rytas vienoje pradinėje mokykloje, kaime, esančiame į pietus nuo Kembridžo (Anglijoje), ir trys pradinių vaikų moksleiviai žaidė Lego kaladėlėmis. Bet tai nebuvo įprastas Lego kibiras, tai yra kruopščiai pasiruoštas bandymas pastatyti sunkvežimį.

Penkerių metų Kajus sąmoningai mokosi instrukcijų rinkinio ir perteikia komandas savo draugams. „Jums reikia keturių baltų vienetų su keturiais iškilimais ir dviem raudonais permatomomis duobutėmis’, – sako jis šešerių metų Haroldui.

Mums neleidžiama pažvelgti į instrukcijas, – priduria jis.

Tai tikrai ne žaidimo laikas. Tai yra Lego žaidimai ir konstruktoriai ir jų terapija.

Kiekvienas vaikas turi savo darbą: inžinierius, tiekėjas ar statybininkas. Inžinierius turi instrukcijas, kurių negalima parodyti kitiems taigi. Tiekėjas turi gabalus, o statybininkas turi kartu sujungti žaislą. Inžinierius turi pasakyti tiekėjui, kokius daiktus duoti statybininkui ir apibūdinti statytojui, kaip jį sudėti, nenurodydamas jų paveikslėlių. Taip vyksta visas procesas.Nuo ko prasidėjo Lego terapija?

Nuo ko prasidėjo Lego terapija?

Lego terapiją iš pradžių JAV sukūrė dr. Danielis LeGofas, pediatrinis neuropsichologas, maždaug 1999 metais. Tai įvyko atsitiktinai, kai du LeGoffo klientai – aštuonerių metų berniukai su Aspergerio sindromu, kovojo su socialine sąveika – buvo rastos maloniai žaisdami ir kalbėdami kartu laukiančioje salėje. Tai nebuvo visiškai charakterio atitinkantys veiksmai, nes anksčiau berniukai nepastebėjo nei vieno, nei kito. Bet visiškai atsitiktinai, abu berniukai tą dieną atnešė Lego kūrinius į savo paskyrimus, o kai atvyko, o kitas paliko, jie sužinojo, kad abu jie dalijasi Lego aistra.

Daktaras LeGofas sukūrė specialias sesijas, kad du berniukai galėtų susitikti ir žaisti Lego. Tai leido terapeutams dirbti su jais gerinant socialinius įgūdžius. Berniukai buvo laimingi dirbti kartu, dalintis, pasisukti ir išspręsti bet kokius konfliktus, tiek, kiek jiems leidžiama statyti Lego modelius. Kiti jaunuoliai, lankę daktaro LeGofo kliniką, išreiškė susidomėjimą prisijungti prie Lego klubo sesijų ir netrukus septyni vaikai dalyvavo.

Lego klubų vertinime nustatyta, kad dalyvavimas savaitinių valandų trukmės Lego terapijos sesijų metu paskatino reikšmingą ir nuolatinį dalyvių socialinių įgūdžių gerėjimą ir pasikartojančių, stereotipinių elgesio mažėjimą. Tyrime, lyginant jį su kitomis intervencijomis, padaryta išvada, kad vaikai, vartojantys Lego terapiją, gerokai patobulėjo nei kitoje grupėje.

Sesijų formatas – su inžinieriumi, tiekėju ir statybininku – buvo skirtas priversti socialinius sunkumus patiriančius vaikus dirbti kartu ir naudoti sudėtingą kalbą, kad jie galėtų suprasti.

Šią idėją į Didžiąją Britaniją atnešė Gina Gomez de la Cuesta, vėliau būsima doktorantė, dirbanti su Kembridžo universiteto autizmo tyrimų centro prof. Simonu Baronu Cohenu. Ji nuvyko į JAV, dr Le Goff mokė Lego terapijos ir grįžo į Jungtinę Karalystę, kur sukūrė Lego klubus.

Lego klubas ir terapija buvo pristatyta daugumoje mokslo parodų kaip tyrimo projektas.

Categories: Istorija

Kodėl reikia turėti mokykloje patariantį žmogų?

Patarėjai mokykloje

Jūsų patarėjas, mokytojai ir auklėtojas mokykloje yra svarbiausi jūsų gyvenimo žmonės šioje įstaigoje. Šie žmonės gali padėti netgi vidutiniam studentui padėti patekti į Kolegijas ar Universitetus. Tarkime JAV šie patarėjai siunčia savo studentų vidurinės mokyklos užrašus į universitetus ir kolegijas. Ir tai yra tik vienas dalykas, kurį jie daro tarp daugybės kitų puikių darbų. Tai padeda studentams tobulėti savo akademinėse ir praktinėse karjeros srityse.

Kuo mokykloje gali jums padėti šie žmonės?

 

  • Rasti universitetus

Mokytojai ar klasės auklėtojai, turintys ilgametę patirtį ir puikų akademinį išsilavinimą, padeda moksleiviams kurti universitetų / kolegijų sąrašą, pagrįstą jų susidomėjimu, gebėjimais ir savybėmis, atitinkančiomis augančius poreikius. Tai yra geriausias šaltinis, norint susiaurinti studijų pageidavimą su realiomis galimybėmis.

  • Suprasti reikalavimus

Kiekvienas universitetas / kolegija turi skirtingus prašymų pateikimo reikalavimus. Šie prašymai gali būti sudėtingi studentams, kurie kreipiasi pirmą kartą. Žinoma! Tėvai taip pat gali padėti, tačiau jie žinos mažai, kiekvienai metais mokslų sistema stipriai keičiasi Lietuvoje. Dažnai, bet ne Lietuvoje, žmonės net samdo patarėjus ir konsultantus, kurie atsižvelgiant į mokinio žinias bei pažymius rekomenduoja universitetą. Kodėl to nepradėjus daryti ir Lietuvoje? Dauguma universitetų reikalauja, kad kandidatai pateiktų motyvacinį laišką, tarsi į darbą. Daugelis, taip pat, prašo kandidatų atsiųsti balus iš priėmimo bandomųjų egzaminų. Tokiose situacijose konsultantai puikiai vadovauja ir prireikus gali padėti studentams užsiregistruoti į priėmimo bandymus.

  • Gauti rekomendacijas

Kaip ir minėjome Universitetai yra įpratę prašyti rekomendacinio laiško iš vidurinės mokyklos direktoriaus ar auklėtojo, jeigu kyla klausimas dėl studento studijų valstybės finansuojamoje vietoje. Todėl susitikimas su patarėju, auklėtoju padės gauti gerą rekomendacinį laišką, nes būtent šie žmonės žinos, kaip rimtai studentas ketina studijuoti universitete. Be to, dėl daugelio sąveikų mokytojai žino, kad studentas turi prašyti jų parašyti rekomendacinį laišką, todėl geriau stengtis išlaikyti gerus santykius su mokyklos personalu. Puikūs santykiai dirbs studento labui. Taigi, reguliarūs susitikimai su auklėtoju paskutiniais mokslo metais yra geriausias būdas užtikrinti priėjimą į gerą instituciją.

  • Skirkite daugiau laiko diskusijoms su mokytojais dėl jūsų ateities

Kiekvienas studentas turi užtikrinti, kad jie išliktų savo žaidimo viršuje. Kitaip tariant, mielas bendravimas su klasės auklėtoju ar mokytojais gali būti tvirtas žingsnis universiteto link. Jeigu mokytojai nėra linkę su jumis diskutuoti ar tiesiog negaunate informacijos iš jų, vis tiek taip pat prašote rekomendacinio laiško. Tokių, kaip jus bus daug, todėl klasės mokytojams ir auklėtojams bus lengviau laiku pateikti kiekvienam studentui atsakymą, o studentams – gerai parengtą rekomendacinį laišką.

Nepamirškite, kad prieš stojant į aukštąją mokyklą ar universitetą kiekvienas studentas turėtų būti organizuotas ir pasirengti kalendorių, pažymint svarbiomis datomis ir priminimais, prieš universitetinių paraiškų terminus.

Kitaip tariant, prieš planuojant studijas universitete, stenkitės palaikyti gerus santykius mokykloje su visais mokytojais, administracija bei klasės auklėtoju. Šie žmonės, tikriausiai, galės labiausiai patarti jums kur stoti ir kokią specialybę rinktis ateityje. Nevenkite patarimų ir iš „Patarėjų“, kurie gali būti jūsų šeimos nariai, draugai ar vyresni, studijuojantys draugai. Atidžiai rinkitės studijas bei išsiklausykite kitų patarimų, tačiau nepamirškite, kad galutinį sprendimą priimkite pasikliaudami savo nuojauta, noru bei širdimi.

Categories: Aukštasis mokslas

Ar aukštasis išsilavinimas garantuoja darbo vieta?

Pasak abiturientų tėvų, aukštasis mokslas ir studijos universitete arba kolegijoje turėtų būti kiekvieno mokykloje besimokančio vaiko siekiamybė ir tikslas. Vidurinių mokyklų bei gimnazijų abiturientai yra skatinami gerai mokytis, išlaikyti egzaminus bei tinkamai ir pagal tariamas perspektyvas pasirinkti studijų kryptį ir įstoti į aukštąją mokyklą.

Jaunimas prieš stojant į aukštasias mokyklas, pasak specialistų, turėtų detaliai išnagrinėti kas yra perspektyvu ir gali būti naudinga ateityje, kitaip tariant – kokios yra ateities specialybės. Tarkime, seo paslaugos, tinklapių kūrimas, programavimas yra vienos iš perspektyviausių ir populiariausių krypčių, tačiau ar mes žinome kokie universitetai ruošia tikrus SEO specialistus? Tikriausiai ne. Marketingas tai yra viena bendra niša visiems šiems, išvardintiems mokslams. Dėl neapsisprendimo,  abiturientai bijo rinktis tai kas jiem patinka ar kelia malonumą bei nepasitiki savo sprendimu. Jie yra spaudžiami pašalinių nuomonių iš aplinkos ir net patys to nesuprasdami pasirenka visiškai nieko bendro su jų pomėgiais nesusijusias studijas.

Kodėl nereikia skubėti stoti į universitetą?

Įgijus vidurinį išsilavinimą ne visada yra teisinga tais pačiais metais stoti į aukštąją mokyklą. Puiki praktika vyrauja daugumoje vakarų europos šalių bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Abiturientai neskuba stoti į aukštąsias mokyklas, o pirmiausiai susikoncentruoja į savo turimas žinias, norus, pomėgius bei vyraujaunčius poreikius rinkoje. Internete yra paplitę nemažai straipsnių ir patarimų, kad turtingiausi pasaulio žmonės nėra baigę aukštojo mokslo, nes savo laiką skyrė verslo vystumui. Idėja logiška ir suprantama, bet taip atsitinka, tikriausiai, tik 1 žmogui iš milijono. Nepaisant to, tai nėra blogas patarimas – jokiu būdu. Aukštasis išsilavinimas tikrai negarantuoja darbo vietos, o kodėl nepamėginus įvertinti aplinką, sujungti savo pomėgius su rinkos poreikiais ir sugeneruoti realią verslo ideją? Verslo idėjos ir jų plėtojimas yra puiki proga pradėti mokytis ir be universiteto pagalbos. Pirmieji metai gali būti sunkūs ir nesėkmingi, tačiau net jeigu ir bankrutuosite, tai nebus nieko blogo, kadangi jau būsite pamėginę, suradę kryptį bei įvertinsite savo žinias šioje srityje ir galėsite pradėti gilinti jas aukštojoje mokykloje. Mokslas tampa itin naudingas žmogui tada, kuo met jis yra sujungiamas su realiais įvykiais ir patirtimi. Nesekmės arba sėkmė skatina jus tobulėti, kad pasiektumėte geresnį rezultatą, o aukštoji mokykla gali suteikti jums papildomai reikalingų žingsnių tai įgyvendinti.

Diplomo svarba Lietuvoje

Pastebima liūdna tendencija, kad aukštojo mokslo diplomas vis daugiau ir daugiau tampa darbdavių filtravimo įrankiu darbo atrankuose. Bakalauro laipsnis negarantuoja nieko, kartais nėra net svarbu kokios šakos tas laipsnis yra, išskyrus mediciną ir panašias mokslo atšakas. Atkreipkite dėmesį kiek jaunimo su bakalauro laipsnio diplopmais dirba visiškai nieko bendro su jų specialybe neturintį darbą. Darbdaviai taip pat per daug nežiūri kokią specialybę jūs baigėte, svarbu išsilavinimas. Būtent dėl šios priežasties itin svarbu suprasti ko jūs siekiate ir ar tikrai norite tobulėti šioje srityje kaip specialistas. Jeigu atsakymas teigimas – tuomet studijuokite, tačiau jeigu dar nesate apsisprendęs, nebijoke bent vienus metus paieškoti savęs, patikėkite, nieko per daug neprarasite.

Mokytojai teigia, kad studentai pabaigę universitetus iš naujo stoja į profesines mokyklas ar kolegijas. Dėja, bet tai yra dalis tiesos, o taip atsitinka kadangi žmogus nebuvo tvitai apsisprendęs dėl pasirinktų studijų. Nestokite į aukštąsias mokyklas tik dėl to,  kad įgytį diplomą – suspėsite visada. Jeigu nežinote ko norite iš studijų – padirbėkite metus, pakeliaukite arba pamėginkite įkurti verslą.

 

Categories: Aukštasis mokslas

Profesinių mokyklų nauda bei kuriami mitai

profesinių mokyklų nauda

Pastaruosius 5 metus Lietuvoje vyrauja tendencija, kad kiekvienas moksleivis, po vidurinės mokyklos baigimo turėtų stoti į aukštąją mokyklą – universitetą arba kolegiją. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo logiška ir suprantama, tačiau dauguma stojančių į aukštąsias mokyklas nėra tikri dėl savo ateities ir specialybės kurią norėtų įgyti. Kiti dalis moksleivių niekada neprijautė mokslui ir į aukštąsias mokyklas jiems įstoti yra itin sunku, todėl gaila, kad toks jaunimas tiesiog savo dienas leidžia beprasmiškai.

Visi pamiršta, kad Lietuvoje egzistuoja ir profesiniai mokymų centrai – mokyklos. Šie centrai paruošia žmones ir įveda juos tiesiogiai į darbo rinką. Profesinėse mokyklose galima išmokti ir įgyti įvairaus stiliaus specialybes, pradedant nuo elektriko, suvirintojo bei baigiant ta pačia pamėgta vadybos mokslo specializacija.

Rinkoje pastebima profesinių mokyklų nauda

Pradėkime nuo to, kad profesinės mokyklos paruošia vienus iš labiausiai darbo rinkoje paklausių specialistų tiek Lietuvoje tiek ir užsienyje. Pasaulyje yra atlikta gan nemažai tyrimų, kad žmonės kurie turi statybininkų, kirpėjų, dizainerių, šaltkalvių, mechanikų profesijas uždirba apie 20 procentų daugiau nei vidutinė alga šalyje. Studentas baigęs profesinę mokyklą, dažniausiai susiranda darbo vietą greičiau nei tas pats studentas baigęs mokslus universitete. Taip yra, nes vis daugiau ir daugiau įmonių ieško darbuotojų, kurie atliktų tam tikrų ir specifinių žinių reikalaujantį darbą.

Kitas profesinių mokyklų privalumas yra tas, kad žmogus pabaigęs jam patinkančią specialybę, daugumoje atvejų darbo galės ieškoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Būtent šiuo metu Lietuvoje ir yra tokia situacija, kad vis daugiau ir daugiau jaunų žmonių baigęs mokslus profesinėje mokykloje palieka Lietuvą ir išvyksta į užsienio šalis, kur atlyginimas yra beveik 4 kartus didesnis.

Svarbu paminėti ir tai, kad profesinės mokyklos yra išskirtinės tuo, kad jos neturi išskyrusios papildomų ir griežtų reikalavimų moksleiviams. Norintiems mokytis čia užtenka pabaigti 10 klasių mokykloje ir jus priims bet kuri profesinė mokykla. Tai yra itin gera praktika tiems, kuriems nesiseka vidurinėje mokykloje ir žmogus nori įgyti specialybę ir pradėti uždirbti pirmąsias pajamas. Negana to, baigus profesinę mokyklą jūs lygiai taip pat galite stotį į kolegiją ar universitetą, jeigu tam yra poreikis, o papildomai dar šių mokyklų moksleiviams yra pridedamas 1 balas stojant į universitetą, 2 balai į Kolegiją.

Kuriami mitai apie profesines mokyklas

Lietuvoje vis dar populiaru galvoti, kad profesinės mokyklos yra žemiausia mokymosi įstaiga ir ten mokosi tik tokie žmonės, kurie yra kvaili ir gyvenime nieko nepasieks. Būtent tokios kalbos vis dar gąsdina jaunimą baigti mokslus šiuose mokymo įstaigose. Šitokios apkalbos ir skleidžiama informacija jaunuolius net skatina nuslėpti informaciją, kad jie mokosi profesinėje mokykloje.

Yra daugybė gandų, kad profesinėse mokyklose mokosi teisti, pavojingi ir agresyvus asmenys, kurių nepriima jokia kita mokslo įstaiga. Šie gandai kyla, nes profesinės mokyklos vis dar neturi autoriteto tarp žmonių ir aukštųjų mokyklų.

Tačiau žmonės keičiasi ir nuomones apie šias profesines mokyklas taip pat. Profesinių mokyklų reitingai kyla atsižvelgiant į darbo rinką, darbuotojų pasiūla bei vidutiniškai uždirbamas algas. Tokie pokyčiai inicijuoja didesnę konkurenciją universitetams bei žmonių pagarbą.

Tad, jeigu skaitote šį straipsnį ir galvojate apie mokslą profesinėje mokykloje, bet nerimavote ir abejojote ir šiol, vertėtų detaliau panagrinėti profesinių mokyklų siūlomas programas bei įvertinti savo norus, mėgstamą specialybę ir pagalvoti apie studijas profesinėje mokykloje.

Categories: Profesinės mokyklos